- išmainyti
- išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95. ^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts. | refl. tr.: Išsimaĩnė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmaĩnė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimaĩnė Prng. Matos, ka serga, išsimaĩnė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp. | refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183. | Anas jau dvidešimtuką išmaĩnė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.\ mainyti; antsimainyti; apmainyti; atmainyti; įmainyti; išmainyti; numainyti; pamainyti; parmainyti; permainyti; pramainyti; primainyti; sumainyti; užmainyti
Dictionary of the Lithuanian Language.